Limfoma – tai vėžio forma, kuri vystosi limfinėje sistemoje. Ši sistema yra svarbi imuninės gynybos dalis ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis bei ligomis. Limfomos atveju pažeidžiamos limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių – funkcijos ir struktūra. Limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis ir kauptis limfmazgiuose bei kituose organuose.
Limfoma – tai viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Ji gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms. Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas labai svarbūs norint pasiekti gerų rezultatų.
Limfomos rūšys
Limfomos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:
Hodžkino limfoma
Hodžkino limfoma (ankstesnis pavadinimas – Hodžkino liga) pasižymi tam tikro tipo nenormaliais limfocitais, vadinamais Reed-Sternberg ląstelėmis. Tai retesnė forma, tačiau dažnai geriau pasiduodanti gydymui. Dažniausiai pasireiškia tarp 15–30 metų amžiaus arba po 55 metų.
Ne Hodžkino limfoma
Ne Hodžkino limfoma – tai bendrinis pavadinimas daugiau nei 60 skirtingų limfomos tipų, kurių eiga, gydymas ir prognozė gali labai skirtis. Ji dažniau nei Hodžkino limfoma pasireiškia suaugusiems, ypač vyresniems nei 60 metų.
Limfomos simptomai
Limfomos simptomai gali būti įvairūs ir dažnai primena kitas ligas, todėl svarbu į juos atkreipti dėmesį:
- Padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse
- Ilgai trunkantis karščiavimas
- Nuolatinis nuovargis
- Neaiškios kilmės svorio kritimas
- Naktinis prakaitavimas
- Odos niežėjimas
- Dusulys ar kosulys (kai limfmazgiai spaudžia kvėpavimo takus)
Šie simptomai nebūtinai reiškia limfomą, tačiau jei jie išlieka ilgiau nei kelias savaites, būtina kreiptis į gydytoją.
Diagnozavimas
Norint nustatyti, ar žmogus serga limfoma, gydytojai atlieka įvairius tyrimus:
- Kraujo tyrimai: padeda įvertinti bendrą organizmo būklę.
- Limfmazgių biopsija: paimamas pažeisto limfmazgio mėginys ir ištiriamas mikroskopu.
- Vaizdiniai tyrimai: atliekami ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET), siekiant nustatyti ligos išplitimą.
- Kaulų čiulpų tyrimas: įvertinamas, ar limfoma išplitusi į kaulų čiulpus.
Limfomos gydymas
Limfomos gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos. Dažniausiai taikomi šie metodai:
1. Chemoterapija
Tai pagrindinis gydymo būdas daugeliui limfomos atvejų. Chemoterapiniai vaistai naikina greitai besidauginančias vėžines ląsteles.
2. Radioterapija
Naudojama, kai limfoma yra lokalizuota (apribota vienoje vietoje). Spinduliai sunaikina vėžines ląsteles.
3. Imunoterapija
Tai naujesnis gydymo metodas, kuris padeda imuninėms ląstelėms atpažinti ir sunaikinti vėžį. Naudojami antikūnai ar CAR-T ląstelių terapija.
4. Kamieninių ląstelių transplantacija
Kai kuriems pacientams taikomas intensyvus gydymas, po kurio atliekama kamieninių ląstelių (dažnai kaulų čiulpų) transplantacija.
Gyvenimas po limfomos diagnozės
Gavus limfomos diagnozę, daugeliui pacientų kyla baimė ir neaiškumas. Svarbu žinoti, kad šiandien dauguma limfomos formų yra išgydomos arba ilgą laiką kontroliuojamos. Gydymas gali turėti šalutinių poveikių, tačiau nuolatinė medicininė priežiūra ir parama padeda susidoroti su iššūkiais.
Pacientams patariama:
- Laikytis gydytojo nurodymų
- Vengti infekcijų
- Rūpintis mityba ir fiziniu aktyvumu
- Ieškoti psichologinės pagalbos ar prisijungti prie paramos grupių
Išvada
Limfoma – tai rimta, bet vis dažniau sėkmingai valdoma onkologinė liga. Ankstyvas diagnozavimas, pažangūs gydymo metodai ir stiprus psichologinis palaikymas – svarbiausi sėkmingo pasveikimo veiksniai. Jei pastebite galimus simptomus, nelaukite – kreipkitės į gydytoją ir pasirūpinkite savo sveikata.