zidiniaiKrosnelės – tai nedidelis šildymo prietaisas, kuris dažniausiai būna ketaus arba metalinės, keraminės ar kokios kitos apdailos. Skiriamos atvirai stovinčios apvalios ir kvadratinės krosnelės, pro kurių stiklines dureles matosi ugnis. Tipiška krosnelių detalė – iš dalies atviras dūmtraukis (kaminas). Krosnelių dizainas būna įvairus – nuo senovinių retro stiliaus kopijų iki modernių metalinių, stiklinių, akmeninių. Pagal šildymo būdą jos skirstomos į šildančias spinduliniu būdu (šilumą akumuliuojančias) ir konvekcines krosneles. Konvekciniu būdu šildančios krosnelės turi dvigubą korpusą – tarp jų susidaro šilto oro srautas, kuris kildamas šildo visą patalpą. Šildant spinduliniu būdu, įšilusios krosnelės sienos savo sukauptą šilumą atiduoda aplinkai. Krosnelės gali būti skirstomos pagal kuro rūšis – kietas kuras (malkos, granulės, briketai), dujos, elektra.

 

Židinių tipai:

Uždari židiniai dažniausiai būna įrengti sienose ir turi uždarą kaminą. Tokie židiniai labai praktiški, kadangi visiškai neužima vietos kambaryje, tačiau juos įrengti galima tik statant namą, kai statomos sienos. Uždari židiniai dažniausia turi dureles, yra su ketaus ar plieno pakuromis (kapsulėmis), jų pakura degimo metu sandariai uždaroma. Uždarų židinių (su kapsulėmis) funkcija universali. Židinių su kapsulėmis naudingumo koeficientas siekia 75-80 proc. Pagrindinis uždaro tipo židinių pranašumas – jie praktiškai neužima naudingos erdvės ploto.

Pusiau uždari židiniai nesujungti su sienos konstrukcija. Kaminas gali būti įrengtas tiek šalia sienos, tiek pačioje sienoje. Šis židinys užima daugiau vietos, tačiau jį galima įrengti tiek naujame, dar tik statomame, tiek jau pastatytame name. Be to, židinį įrengus aukščiau nei krosnis, jais bus galima naudotis tiek atskirai, tiek vienu metu.Pusiau atviri židiniai, priešingai nei uždari, nėra pririšti prie laikančiosios konstrukcijos. Dūmtraukiai gali būti ir įstatomi sienos viduje, ir pristatomi prie jų.

Atviro tipo židiniai su didele siaurėjančia pakura, kuri dažniausiai būna sumūryta iš ugniai atsparių plytų. Atviri židiniai dažniausiai neturi durelių, yra su pakuromis iš šamoto plytų. Pakuroje degantis kuras tiesiogiai spinduliuoja šilumą į patalpą. Jie netaupūs, nes naudingumo koeficientas tik 25-30 proc. Atviro tipo židiniai su šamotinių plytų pakuromis dažniausiai statomi atitinkamo, dažniausiai „country“ stiliaus interjero patalpose (sodybose, pirties patalpose, kavinėse ir pan.), arba kur vyrauja senasis klasikinis stilius (pvz., „angliškasis klasikinis“ – židinys su didžiule pakura, kuri prasideda nuo grindų ar pan.). Šio tipo židinių trūkumai: neįstengs apšildyti didelės patalpos, degimo produktais užteršiamas  patalpos oras, pats židinys užima daug vietos patalpoje.