LKD taip pat įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, jei jis vis dar yra tęsiamas. Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo LKD panaikinti šios draugijos Šunų veisimo nuostatuose numatytą reikalavimą veisėjams per vieną mėnesį nuo šuniuko perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniuko perdavimą naujam savininkui patvirtinančių dokumentų kopijas.

Tyrimą Konkurencijos taryba atliko gavusi IĮ „Terra Animalis“, užsiimančios mažmeninės prekybos veikla parduotuvių tinkle „Kika“, prašymą ištirti LKD veiksmus bei jų atitiktį Konkurencijos įstatymo reikalavimams. Įmonė „Terra Animalis“ savo prašyme nurodė, jog LKD internetiniame puslapyje yra viešai išplatinusi draudimą pardavinėti šuniukus su LKD išduotais kilmės dokumentais parduotuvėse – pardavinėti leidžiama tik iš veislynų. Buvo teigiama, kad nustatytas draudimas nepagrįstas, kadangi Tarptautinės kinologų organizacijos (FCI), kurios narė yra ir LKD, dokumentuose nėra jokių apribojimų prekiauti šuniukais.

LKD vienija 37 šunininkystės klubus, kurie jungia šunų savininkus, asmenis, veisiančius grynaveislius šunis, taipogi asmenis, kurie tiesiog augina šunis. LKD nariai (klubai, o taip pat ir jų nariai) privalo laikytis įstatų ir vidaus taisyklių, o jų nesilaikantys nariai gali būti šalinami iš draugijos. LKD yra vienintelė organizacija, turinti teisę oficialiai atstovauti Lietuvos kinologams Tarptautinėje kinologų federacijoje - didžiausioje pasaulyje tarptautinėje kinologų organizacijoje - narystė kurioje yra laikoma prestižo reikalu. LKD vienija apie 90 procentų visų Lietuvos šunų veisėjų.

Siekiant tinkamai įvertinti LKD veiksmus, tyrimo metu buvo analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys naminių gyvūnų, įskaitant šuniukų, pardavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir principus.

Išanalizavus surinktą informaciją ir įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad LKD, priimdama sprendimus (tiek valdymo organų susirinkimuose, tiek ir veisimo taisyklėse) drausti parduoti šuniukus su LKD išduotais dokumentais fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti, ribojo konkurenciją veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinkoje Lietuvos Respublikoje. Veislynai, kurių veisiami šuniukai turi kilmės dokumentus Lietuvoje, bei kiti LKD nariai, privalėdami laikytis LKD priimtų sprendimų bei atsižvelgdami į už tokių sprendimų nesilaikymą gresiančias sankcijas, netiekė veislinių šuniukų į parduotuves.

Tokiais veiksmais buvo užkirstas kelias konkurentams (zooprekių parduotuvėms bei kitiems perpardavėjams) veikti rinkoje. Nustatydama, jog LKD veisėjai parduotuvėms ir kitiems perpardavėjams netieks nė vieno šuniuko, LKD tokiu būdu užsitikrino, kad parduotuvės ir prekiautojai nedarys LKD veisėjams konkurencinio spaudimo, kadangi tokiu būdu iš esmės iš atitinkamos šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinkos Lietuvoje buvo pašalinti esami ( ar potencialūs) konkurentai. Be to, tokie LKD veiksmai apribojo ir patiems veisėjams laisvę savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su šuniukų pardavimu parduotuvėms ar kitiems perpardavėjams, ir tokiu būdu visiškai eliminavo jų tarpusavio konkurenciją dėl šuniukų pardavimo minėtiems subjektams.

Nors LKD draudimą pardavinėti šuniukus su kilmės dokumentais parduotuvėse grindžia gyvūnų gerovės siekiu, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leidžia pardavinėti gyvūnus zooprekių parduotuvėse.

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį ir į tai, kad LKD yra sukūrusi tam tikrą savo narių vykdomos šuniukų pardavimo veiklos priežiūros ir kontrolės mechanizmą. Tyrimo metu nustatyta, kad LKD įpareigojimas per nustatytą terminą nuo šuniukų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos perduoti sutarties kopijas, užtikrino LKD nustatyto draudimo kontrolę, nes sutartyse reikėjo nurodyti, be kita ko, kam šuniukas parduotas.

Įvertinusi atlikto tyrimo, kuris apėmė 2007-2009 m. laikotarpį, išvadas, Konkurencijos taryba pripažino, kad LKD savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją ar kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Vertindama pažeidimo pobūdį Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad LKD veiksmai, kuriais šiuo atveju buvo nustatytas draudimas savo nariams tiekti veislinius šuniukus kitiems ūkio subjektams ar fiziniams asmenims, besiverčiantiems prekybine veikla, t.y. turintiems tikslą šuniukus perparduoti, bei prekybos kiekių nustatymas, yra horizontalus susitarimas. Tokio pobūdžio susitarimai laikomi vienais iš didžiausių konkurencijos pažeidimų.

Skirdama baudą už Konkurencijos įstatymo pažeidimą Konkurencijos taryba įvertino ekonominę situaciją, dėl kurios ūkio subjektai patiria finansinių sunkumų, bei vadovavosi teisingumo ir proporcingumo skiriant baudas principais.

(šaltinis : DELFI.lt )

Pateikiame sutrumpintą LKD argumentų variantą

1. Ypatingas LKD teisinis ir faktinis statusas

Tyrimo metu LKD buvo pripažinta ūkio subjektų asociacija, kurios atžvilgiu gali būti taikomos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Tačiau LKD nėra vien tik pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuriam pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos teisingumo teismo (toliau – ETT) praktiką gali būti taikomos konkurencijos normos, neatsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektas nesiekia pelno.

Tarptautinė kinologų federacija (toliau – FCI), kurios narė yra LKD, atsižvelgiant į jos įsteigimo tikslus ir vykdomą veiklą, yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti viso pasaulio šunų mylėtojus, kovojančius už sveikus, gražius ir saugius šunis.

Nevyriausybine organizacija tarptautinėje teisėje laikytina savanoriška žmonių sąjunga, kurios įsteigimo ir veiklos tikslai yra grynai nekomerciniai ir atitinka visuomenės interesą spręsti įvairias humanitarines problemas tam tikroje srityje. Nevyriausybinėms organizacijoms taikoma apsauga ir specifinis reglamentavimas pripažintinas tiek pačiai FCI, tiek visai jos struktūrai, kuriai priklauso LKD, LKD nariais esantys kinologų klubai bei patys šunų mylėtojai, sudarantys šios struktūros pagrindą.

Ypatinga nevyriausybinių organizacijų svarba, veiklos laisvė, nepagrįsto kišimosi į jų veiklą draudimas yra ne kartą pripažinti ir įtvirtinti tarptautiniu lygiu. Nevyriausybinių organizacijų esmė yra griežtas ne tik pačios organizacijos, bet ir jos steigėjų nekomercionalumas bei humanitarinių funkcijų vykdymas.

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnį kiekvienas turi teisę laisvai jungtis į asociacijas kartu su kitais.

Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, asociacijoje priimtų nuostatų pagrįstumas, jų atitikimas konkurencijos normoms turi būti vertinamas itin atsargiai ir kruopščiai, remiantis asociacijos, šiuo atveju nevyriausybinės organizacijos LKD, veiklos tikslais ir egzistavimo prasme, priešingu atveju būtų pažeistos šunų mylėtojų prigimtinės teisės ir visuomeninis interesas, dėl kurio jie veikia.

Atitinkamai, negalima be išlygų taikyti nevyriausybinei organizacijai Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio „įmonės“ sąvoką, vienodai formaliai taikyti konkurencijos normas pramonininkų ir šunų mylėtojų asociacijoms, nes tokių asociacijų veiklos tikslai iš esmės skiriasi.

Kruopštaus visų svarbių aplinkybių patikrinimo praktikos laikosi ir LVAT, konstatavęs, kad Konkurencijos tarybos argumentai turi būti įtikinami ir visapusiški, konkurencijos ribojimas turi būti ne vien hipotetiškas ar pernelyg nutolęs. Pažymėtina, kad tiek LVAT, tiek ETT viešai skelbiamoje praktikoje nėra suformuluotų konkurencijos normų taikymo taisyklių, pagal kurias nevyriausybinėms organizacijoms būtų galima pateikti įtarimus ribojant konkurenciją rinkoje tais pačiais pagrindais kaip ir įprastiems ūkio subjektams.

Todėl galima teigti, kad vertinimas, ar LKD veisimo nuostatų 4.3.9 bei 4.3.10 punktai prieštarauja Konkurencijos įstatymui, priklauso nuo to, ar įgyvendinant LKD veiklos tikslus minėtų nuostatų galima buvo išvengti, ar tokios nuostatos atitinka LKD veiklos tikslus ir visuomenės interesą.

FCI, kurios narė yra LKD, įstatų 2 straipsnyje yra nurodyta, kad FCI tikslas yra palaikyti šunų gerovę visame pasaulyje ir remti apsikeitimą šunimis ne pelno tikslais. 9 straipsnio c punkte asociacijos nariai yra įpareigojami laikytis FCI įstatų, nuostatų ir kitų sprendimų, jei šie neprieštarauja narių nacionalinės teisės reikalavimams, bei pašalinti asmenis, veisiančius šunis ekonominiais tikslais, iš savo gretų. FCI veisimo nuostatų preambulėje yra nustatyta, kad prekiautojams šunimis ir asmenims, veisiantiems šunis komerciniais tikslais, užsiimti veisimu asociacijos gretose draudžiama.

Iš šių nuostatų akivaizdu, kad užsiimti komerciniu veisimu savanoriškos narystės organizacijoje FCI griežtai draudžiama, kadangi tai pakenktų šunų gerovei ir prieštarautų nevyriausybinės organizacijos, sukurtos tenkinti viešąjį interesą šunų apsaugos srityje, veiklos tikslams.

FCI cirkuliare Nr. 49/1996 (1996-06-24) aiškiai išdėstyta nuostata, kad FCI nariai privalo kontroliuoti, kad jų veisėjų veisiami šuniukai nebūtų parduodami komercinėms įstaigos ar šunų perpardavinėtojams. Pažymėtina, kad toks viešojo intereso supratimas įtvirtintas ir 1987 m. lapkričio 13 d. Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos preambulėje, kurioje nurodomas ypatingas ryšys, siejantis žmogų ir šunį, bei šuns svarba gerinant žmogaus gyvenimo kokybę, jo reikšmė visuomenei, bei 8 straipsnyje, nustatančiame žymiai griežtesnius reikalavimus komerciniam veisimui.

Atitinkamai nekyla abejonių, kad šuns perdavimas perparduoti yra tuo pačiu ir komercinis veisimas, kadangi šuo perduodamas ne naujiems šeimininkams tiesiogiai, siekiant užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas ir tenkinti žmogaus poreikį turėti naminį augintinį, o norint gauti iš šuns perleidimo pelną, laikant naminį augintinį įprastu komercinių santykių objektu, kurį galima kelis kartus perparduoti, parduoti su akcija, nerealizuotą grąžinti ir pan. Tokie veiksmai neatitinka minėtos konvencijos priėmimo tikslo, jos siekio apsaugoti viešąjį interesą, deklaracijos, kad visuomenė yra pakankamai subrendusi pripažinti naminių gyvūnų reikšmę žmogui ir juos apsaugoti. Tokios pačios pozicijos laikosi ir kitų šalių FCI nariai, uždraudę savo šalių veisėjams parduoti šuniukus į parduotuves, o prekyba šunimis zooprekių parduotuvėse neegzistuoja (pvz., Švedija, Norvegija, Suomija, Olandija ir kt.).

Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad tiriamų LKD nuostatų turinys atitinka FCI įstatų ir veisimo nuostatų, Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimus, tenkina viešąjį interesą, todėl neprieštarauja nacionaliniams teisės aktams. Minėtos LKD nuostatos negalėjo būti nepriimtos, norint LKD ir toliau išlikti FCI nare, tenkinti viešąjį, o ne privatų komercinį, interesą.

Pažymėtina, kad šios nuostatos iš esmės nesiskiria nuo veisėjų savanoriškai prisiimtų kitų įsipareigojimų, pvz., parduoti šunis tik su kilmės dokumentais, atlikti specializuotus sveikatos tyrimus, neveisti tam tikros spalvos šunų ir kitų panašaus pobūdžio įsipareigojimų, skirtų visapusiškai sveikų, gražių šunų veisimui užtikrinti ir hipotetiškai galinčių riboti zooprekių parduotuvių bei konkrečiai pareiškėjo asmeninius komercinius interesus. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad FCI yra tarptautinio masto kartelis, kurio nariai jungiasi dėl ekonominės naudos, reguliuojantis šunų prekybą visame pasaulyje, ir pagal konkurencijos normas apskritai negalintis egzistuoti. Tai neatitinka šios nevyriausybinės organizacijos sukūrimo tikslų, jos vykdomos ir visame pasaulyje skatinamos veiklos, visuomenės intereso kiek įmanoma užtikrinti šunų saugumą, sveikatą ir orumą, paneigiant asmeninius komercinius interesus.

Analogiškai visuomeninės organizacijos, kovojančios prieš natūralius kailinius, modifikuotą maistą, automobilių taršą galėtų būti pripažintos ribojančiomis konkurenciją atitinkamose rinkose, nes jų veikla pažeidžia daugelio gamintojų asmeninius komercinius interesus.

Įpareigojimas panaikinti nuostatas, priimtas siekiant apginti viešąjį interesą, dėl kurio ši nevyriausybinė organizacija buvo sukurta, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsniui bei kitiems čia paminėtiems tarptautiniams dokumentams, paneigia nevyriausybinių organizacijų veiklos svarbą visuomenei, jų teisę savarankiškai nustatyti vidaus tvarką, siekti visuomeninių tikslų.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti esant buvusį ūkio subjekto susitarimą riboti konkurenciją rinkoje ir konkurencijos normų pažeidimą, kadangi LKD elgesys atitinka LR Konstitucijoje įtvirtintą visuomenės interesų viršenybės prieš individualius interesus principą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įtariamas tik vieno asmens, pareiškėjo IĮ „Terra Animalis“, vienintelio Lietuvoje ūkio subjekto, užsiimančio prekyba šunimis parduotuvėse, komercinių interesų pažeidimas, o vieno asmens interesai negali dominuoti prieš visuomenės interesą.

2. Ypatingas šuns kaip „prekės“ teisinis ir faktinis statusas, šunų prekybos rinkos ypatumai

Viešasis interesas, apie kurį jau buvo kalbėta, padeda tinkamai suvokti šuns, kaip komercinių santykių objekto, šunų pardavimo rinkos ypatumus, kurie iš esmės skiria šią rinką nuo įprastų prekių pardavimo rinkų.

Šioje nuomonėje jau buvo pabrėžtas per amžius egzistuojantis ryšys, siejantis žmogų ir šunį. Šis ryšys yra įtvirtintas tiek tarptautiniuose teisės aktuose (Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, toliau tekste), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas), kuriuose asmenims yra nustatomi įpareigojimai šunų atžvilgiu, už jų nevykdymą gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, šuo, kaip komercinių santykių objektas, pasižymi ypatingais komercinių santykių subjektų įsipareigojimais „prekės“ atžvilgiu, kuo nepasižymi dauguma įprastinių rinkų. Atitinkamai, šunų prekybos rinka ir konkurencija joje turėtų būti vertinama per šio, teisės aktuose įtvirtinto, požiūrio prizmę. Akivaizdu, kad bet kokie civiliniai santykiai dėl šuns sukelia jam nemažą stresą, jis yra atitraukiamas nuo kalės mamos, pažįstamos aplinkos, ir kuo ilgiau jis naujos nuolatinės aplinkos neranda, tuo didesnį stresą patiria, tuo mažiau socializuojamas, o tai sukelia grįžtamų ar negrįžtamų pasekmių gyvūno psichikai, tuo pačiu ir sveikatai. Todėl galima daryti išvadą, kad šuo laikytinas „preke“ priverstinai, tik tiek, kiek tai būtina šuns pardavėjų ir pirkėjų teisėms civilinėje apyvartoje užtikrinti, naujiems namams šuniui surasti. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad Europos konvencijos ir GGLNĮ nuostatos yra realiu taikymu nepagrįstos deklaracijos, nes rūpinimasis šunų sveikata ir psichika nesuderinamas su „žmogaus draugo“ beribiu pardavinėjimu ir perpardavinėjimu.

Taigi, šunų pardavimo rinkoje pirmaeilis dėmesys yra skiriamas šuniui, o ne komercinių santykių subjektų interesams, jų pelno siekimui, dėl ko ši rinka pasižymi konservatyvumu, jai nebūdingas kaštų minimizavimas, paskirstymas, rinkų plėtra įprastais komerciniais instrumentais, šioje rinkoje nesiekiama pardavinėti šunis prabangiuose narvuose, akcijomis po du už vieno kainą, triukšminguose prekybos centruose, kadangi tai pažeistų tiek įteisintas šunų apsaugos deklaracijas, tiek bet kurio rimto veisėjo paisomas etiško elgesio šunų atžvilgiu normas. Pažymėtina, kad šunų pardavimas zooprekių parduotuvėse yra visame pasaulyje visuomenės itin neigiamai vertinamas šunų pardavimo būdas, stipriai primenantis vergystės laikus. Taip pat įvairiose šunų mylėtojų svetainėse ir forumuose yra šimtai įregistruotų skundų ir neigiamų atsiliepimų dėl naminių gyvūnų laikymo sąlygų ir pardavimo pareiškėjo valdomame zooprekių parduotuvių tinkle „KIKA“.

Ilgą laiką esančio nuolatinės, kartais dėl riboto žmonių supratimo per daug įkyrios apžiūros stiklinėje vitrinoje objektu, neturinčio ramaus kampelio pasislėpti nuo nepageidaujamo dėmesio ir pailsėti, be kalės mamos ir tinkamo bendravimo su žmonėmis bei kitais šunimis, tinkamai nesocializuojamo šuns sveikata ir psichika per trumpą laiką gali rimtai sutrikti, dėl ko šuo netenka daugelio savybių, kurios jį leidžia laikyti „žmogaus draugu“ (šuo gali tapti isteriškas, patologiškai bailus, sunkiai valdomas, potencialiai pavojingas visuomenei – Lietuvos smulkiųjų gyvūnų asociacijos gydytojų išvada). Civilinės teisės prasme tokį šunį būtų galima pavadinti „nekokybiška preke“. Dėl specifinio šuns statuso, didelio žmonių profesionalumo ir atidumo būtinumo ši rinka pasižymi ir dar viena savybe – išskirtiniu savireguliavimu. Lietuvos Respublikos teisės aktai detaliai nereglamentuoja, nuo kokio amžiaus ir kokių spalvų, kokius sveikatos tyrimus turinčius šunis veisti, kokia tvarka pripažinti jų veislės grynumą ir kokius dokumentus išduoti, kaip būtent šunį socializuoti ir auklėti, nors tokios nuostatos turi didelę reikšmę šuns, kaip „prekės“, kokybei, vartotojų poreikių tenkinimui. Dauguma šių taisyklių yra įtvirtinta įvairių kinologinių ir gyvūnų globos organizacijų lygmeniu, kurios ir prižiūri šių reikalavimų laikymąsi. Tokių organizacijų autoritetas šunų veisimo ir laikymo srityje yra visuotinai pripažįstamas ir įtvirtintas teisės aktuose.

Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad šunų pardavimo rinkoje šunų mylėtojų organizacijos, tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams, savarankiškai sprendžia dėl šios rinkos ateities taip, kad kuo labiau būtų užtikrinta šunų gerovė.

3. Dėl prekės rinkos apibrėžimo

Tyrimo metu prekės rinka, kurioje buvo įtartas konkurenciją ribojantis ūkio subjektų susitarimas, buvo įvardyta kaip veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimo rinka. Tokia tyrimo išvada yra ginčytina.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad prekės rinka laikoma visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

LVAT yra konstatavęs, kad įvertinant, ar tam tikroje teritorijoje egzistuoja rinka, būtina nustatyti, ar toje teritorijoje tam tikros prekės laikytinos tinkamais pakaitalais viena kitai. Čia svarbiausiu kriterijumi yra laikomas prekių konkurencingumas pirkėjų požiūriu (ar pirkėjas mano, kad tam tikra prekė gali būti pakeista kita panašia ar tokia pačia kitoje teritorijoje. Pažymėtina, kad, nors tyrimo išvadose šie kriterijai yra minimi, jie nebuvo tinkamai įvertinti. Veislinių šuniukų su LKD išduotais kilmės dokumentais pardavimų negalime laikyti atskira rinka dėl kelių priežasčių.

Pirma, šuniukai su LKD, Lietuvos gyvūnų augintojų centro, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, užsienio kinologinių organizacijų (FCI, UCI, IKU narių) išduotais kilmės dokumentais, šuniukai be kilmės dokumentų, nepriklausomai nuo dokumentų pripažinimo ar buvimo, yra skirti vienam tikslui – tenkinti žmonių poreikį turėti šunį. Todėl bet kuris Lietuvoje parduodamas šuniukas tenkina šią sąlygą ir gali būti laikomas pakaitalu kitam šuniukui. Kitos aplinkybės galėtų tik padėti suskaidyti šią rinką į atskirus segmentus, pvz., veislinių šuniukų su LKD dokumentais rinkos segmentą, veislinių šuniukų su eksportiniais užsienio kinologinių organizacijų dokumentais rinkos segmentą, be jokių dokumentų parduodamų šuniukų rinkos segmentą. Juk išskiriame lengvųjų automobilių rinką, bet ne gamintojo atstovybėse Lietuvoje parduodamų konkrečių modelių rinką, kadangi tokius automobilius galima įsigyti iš užsienio, ne iš atstovybės, kartais 2-3 kartus pigiau.

Antra, šunų kainos Lietuvos rinkoje yra visiškai laisvos. Nei LKD, nei jokia kita kinologinė organizacija, mūsų žiniomis, nėra nustačiusi savo nariams šuniukų pardavimo kainų. LKD veisėjų parduodamų tos pačios veislės šuniukų kainos dažnai skiriasi tarpusavyje, taip pat gali būti tiek panašios į kitų organizacijų veisėjų arba privačių nepriklausomų asmenų parduodamų šuniukų kainas, tiek būti didesnės arba mažesnės už jas. Bet kuriuo atveju informacija apie veisėjus ir šuniukų kainas yra viešai nesunkiai prieinama (www.kinologija.lt, veislynų tinklapiai, asmeniniai skelbimai interneto portaluose), šuniukų pirkėjai gali išsirinkti šunis, derėtis dėl kainų (to negalima daryti zooprekių parduotuvėje), jei pageidauja, įsigyti šunį užsienyje – pakaitalas tiek pačios LKD viduje, tiek kituose rinkos segmentuose yra lengvai randamas.

Įvertinant tai, kad pareiškėjas yra vienintelis Lietuvoje ūkio subjektas, besiverčiantis jau minėtu verslu ir suinteresuotas tokio verslo plėtra, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, nedidelę paklausą bei griežtus įstatyminius šunų laikymo reikalavimus, ribojančius jų kiekį parduotuvėse, abejotina, ar pareiškėjas galėtų daryti tyrimo išvadose minimą konkurencinį spaudimą šimtams vien tik LKD veislynų, kuriuose gimsta virš 6 000 šuniukų kasmet.

Atsižvelgus į pateiktą rinkos apibrėžimą, galima teigti, kad LKD nuostatos neriboja konkurencijos rinkoje, kadangi netrukdo šunų pirkėjams išsirinkti šunis savo nuožiūra, nenustato šunų įsigijimo kainų, LKD šunys yra pakeičiami kitais šunimis, kadangi visi jie skirti žmogaus poreikio turėti šunį tenkinimui. Netgi pareiškėjui, dėl kurio asmeninio komercinio intereso yra ginčijamos viešąjį interesą ginančios LKD nuostatos ir kurio padėtis rinkoje praktiškai neįtakoja konkurencijos, pastarosios netrukdo įsigyti šunis kitose rinkos segmentuose, pvz., iš užsienio.

4. Dėl veisėjų įpareigojimo per vieną mėnesį nuo šuniukų perdavimo dienos pateikti LKD perdavimą naujam savininkui patvirtinančių dokumentų kopijas

Tyrimo metu LKD veisimo nuostatų 4.3.10 punktas, kuriame yra įtvirtintas minėtas įpareigojimas, buvo pripažintas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningos konkurencijos laisvės principui, nes apriboja veisėjų elgesį veislinių šuniukų su LKD išduotais dokumentais pardavimo rinkoje.

Tokia tyrimo išvada ginčytina, nes pagrindžiama tik prielaidomis apie galimą kainų lygio palaikymą. Tyrimo išvadose klaidingai teigiama, kad LKD įpareigoja veisėjus pranešti parduodamų šuniukų kainas – tokio įpareigojimo LKD veisimo nuostatų 4.3.10 punkte nėra. Šuns perdavimo sutartis, kurios kopiją veisėjai privalo pateikti LKD, blankas nėra pirkimo-pardavimo sutartis, bet perdavimo aktas, kuris pagal civilinės teisės normas yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas, jis galėtų tik patvirtinti pirkimo-pardavimo santykių tarp šalių egzistavimą. Pažymėtina, kad kaina nėra nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei perdavimo akto būtina sąlyga. Atitinkamai, LKD kainos nurodymo šuns perdavimo dokumente nereikalauja, pardavimo kainomis nedisponuoja ir palaikyti kainų lygio rinkoje negali.

Reikalauti šuniuko perdavimo dokumento kopijos LKD įpareigoja nacionaliniai teisės aktai, kadangi LKD veda šunų registrus ir gali pagal šuns tatuiruotę ar mikroschemą nustatyti pabėgusio ar išmesto, sužaloto ar sužalojusio kitą šunį ar žmogų šuns savininką ir pranešti tiek savininkui, tiek pagal būtinybę atsakingoms valstybinėms institucijoms. LKD aktyviai veikia šioje srityje, padėdama savininkams atrasti pabėgusius šunis, kompetentingoms institucijoms nubausti šunų teisių pažeidėjus. Minėtas dokumentas taip pat yra būtinas dėl papildomos apsaugos pagal LKD veisimo nuostatų 11.12 punktą suteikiamas šuniukų pirkėjams. Esant rašytiniam dokumentui, patvirtinančiam šuniuko pirkimą, LKD atlieka neteisminį ginčo nagrinėjimą ir, nustačiusi veisimo nuostatų pažeidimus, gali taikyti veisėjui nuostatuose numatytas sankcijas.

Vykdant GGLNĮ 18 straipsnyje įtvirtintą švietėjišką funkciją, LKD rekomenduoja šuniukų perdavimo dokumente nurodyti šuniuko trūkumus, kainą, kitas svarbias aplinkybes, padėsiančias sutarties šalims operatyviai ir teisingai išspręsti jų ginčus derybų būdu, teisme ar ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose. Šios nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio ir netrukdo šalims įtvirtinti savo įsipareigojimus kitose LKD neteiktinuose dokumentuose, pvz., atskiroje pirkimo-pardavimo sutartyje. Taip pat jos skatina šuniuko pirkėją, prieš perkant, atsiminti civilinės teisės normų reikalavimus pirkimo-pardavimo sutarčiai ir pasirūpinti savo teisių apsauga, įtvirtinant svarbias nuostatas raštu. Priešingu atveju, nenurodžius, kad šuniukas perkamas su defektais ir brangiai, vien remiantis žodiniais susitarimais, šuniuko pirkėjui bus itin sudėtinga įrodyti jo teisių pažeidimą ir patirtų nuostolių dydį.

Pažymėtina, kad daugumoje LKD gaunamų šuniuko perdavimo dokumentų pardavimo kaina nėra nurodoma. Tai patvirtina, kad nuostatos dėl kainos yra rekomendacinės, atlieka švietėjišką funkciją ir LKD nedisponuoja informacija apie kainas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad šuniuko perdavimo dokumento kopijos pateikimas yra svarbi priemonė nacionalinių įstatymų reikalavimų vykdymui, nesudaro prielaidų teigti apie kainų lygio palaikymą ir neprisideda prie konkurencijos rinkoje ribojimo.

5. Dėl Konkurencijos įstatymo normų taikymo

Be jau išdėstytų argumentų, LKD nuomone, yra tikslinga išnagrinėti Konkurencijos įstatymo normas ir nustatyti, ar tyrimo metu vertinant LKD veiksmus turėjo būti taikoma išimtis.

Pagal Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas netaikomas, jeigu tenkinamos šios sąlygos: susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba gerina prekių gamybą ar paskirstymą, sudarydamas galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat, jeigu susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Tokie susitarimai galioja be išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Taigi, galima daryti išvadą, kad tais atvejais, kai susitarimo tikslas nėra konkurencijos ribojimas, o LKD nuostatų visuomeninis tikslas yra akivaizdus, reikia nustatyti susitarimo realų, o ne hipotetinį poveikį rinkai per vartotojo gerovės kėlimo principo prizmę.

Kadangi LKD nuostatų prisidėjimas prie vartotojų gerovės kėlimo jau buvo aptartas, konstatuoti konkurencijos rinkoje pažeidimo negalima, tačiau yra tikslinga aptarti išimties taisyklės taikymą, vertinant LKD nuostatas.

Norint taikyti išimties taisyklę, būtinos keturios sąlygos:

a) susitarimas turi padėti tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ir ekonomikos pažangą;

b) vartotojai turi gauti sąžiningą gaunamos naudos dalį;

c) ribojimai būtini šiems tikslams pasiekti;

d) susitarimas neturi suteikti įmonėms galimybės panaikinti konkurenciją didelei atitinkamų

produktų daliai.

Kai šios keturios sąlygos yra tenkinamos, susitarimas padidina konkurenciją atitinkamoje rinkoje, kadangi jis skatina įmones siūlyti vartotojams pigesnius ir geresnius produktus, tuo kompensuodamas vartotojams neigiamus konkurencijos ribojimo padarinius.

Atsižvelgdama į aptartą šunų prekybos rinkos specifiką, LKD mano, kad išimties taisyklės taikymo sąlygos taip pat egzistuoja.

Dėl a sąlygos tenkinimo.

Draudimas parduoti šuniukus į parduotuvę skatina veisėjus atsisakyti komercinio veisimo ir visą savo dėmesį skirtį šunų sveikatos, psichikos, eksterjero savybių tobulinimui, o ne pelno siekimui. Šios rinkos kontekste tai vertintina kaip „prekių gamybos tobulinimas“ ir „techninė pažanga“, o šuniuko buvimas parduotuvėje akivaizdžiai prie to neprisideda.

Dėl b sąlygos tenkinimo.

Kuo sveikesni ir gražesni yra šunys, tuo didesnę naudą gauna vartotojai, taip įgyvendinamas vartotojų gerovės kėlimo principas. Šioje nuomonėje jau buvo aptarta, kad šuniuko iš veislyno ir šuniuko iš parduotuvės vitrinos akivaizdžiai negalima tapatinti „prekės“ kokybės prasme, o tuo pačiu ir vartotojų gaunamos naudos prasme.

Dėl c sąlygos tenkinimo.

LKD nuostatos negalėjo būti nepriimtos būnant jai tarptautinės nevyriausybinės organizacijos FCI, visame pasaulyje kovojančios prieš komercinį veisimą, kenkiantį šuns sveikatai ir psichikai, stabdantį šunų tobulėjimą dėl pragmatinių veisėjų tikslų, gretose. Tokios organizacijos kaip FCI yra visuomenėje pripažįstamas autoritetas šunų gerovės ir, atitinkamai, veisimo tubulinimo srityse.

Dėl d sąlygos tenkinimo.

LKD nuostatos neapribojo vartotojų teisių šunų pardavimo rinkoje, nenustatė pardavimo kainų, vartotojai turi plačias galimybes pasirinkti patikusį šuniuką, derėtis dėl kainų, vartotojų daugumos nuomonė apie šunų prekiavimą parduotuvėse griežtai neigiama. Dėl labai nedidelės pareiškėjo rinkos dalies LKD nuostatos neiškraipė konkurencijos rinkoje, neapribojo pareiškėjo ir vartotojų galimybių pasirinkti pakaitalus kitose šunų pardavimo rinkos segmentuose.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, jog LKD nuostatos atitinka inter alia išimties sąlygų taikymo reikalavimus ir galioja be Konkurencijos tarybos pritarimo.

Atsižvelgiant į tai, kad:

- LKD yra nevyriausybinė organizacija, ginanti viešąjį interesą šunų gerovės srityje, dėl ko atitinkami veisimo nuostatų reikalavimai, įgyvendinantys tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus šunų apsaugos srityje, negalėjo būti nepriimti;

- Šuo yra ypatingas komercinių santykių objektas, dėl ko buvimas parduotuvėje jam yra itin žalingas ir visuomenėje neigiamai vertinamas;

- LKD nuostatos neapribojo tiek pareiškėjo, tiek vartotojų galimybės įsigyti šuniukus kituose šunų rinkos segmentuose, nenustatė šuniukų pardavimo kainų, dėl labai mažos pareiškėjo rinkos dalies neįtakojo konkurencijos rinkoje;

- LKD nuostatos prisidėjo prie vartotojų gerovės kėlimo ir tenkino išimties taikymo sąlygas.

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė

Ramunė Kazlauskaitė