Bet gal reiktų pažiūrėti į žemėlapį ir tada pamatytume, kad tai mes liekame mažumoje. Ir gal mes keistuoliai besistengiantys iš dogų padaryti dramblius? Jeigu jie kitokie tai dar nereiškia, kad neteisūs, o mes tokie jau neklystantys. Jie pripažįsta, kad jų dogams trūksta galvų ir yra kitokių problemų. Mes stengiamės padaryti savus elegantiškesniais lengvesniais. Tad atrodo, kad tikslai vienodi tik į problemas žiūrim iš skirtingų pusių. Panašiai, kaip su kalba. Nors mūsų kalbos priklauso skirtingų kalbų grupėms, bet pasirodo turime daug bendrų žodžių, tai : kirvis, girna, burinis laivas, ruginė duona, durpė, ... Na ir žinoma pirtis. Pirtis nuplauna skirtumus ir suvienija. Po valandos kitos pirtyje skirtumai visai išnyksta, o bendri pomėgiai suvienija.
Pirmieji šeši Vokiečių Dogai Suomijoje užregistruoti 1894 m., o 1972 m. įkurtas Suomijos Vokiečių Dogų klubas „Suomen Tanskandoggi ry“ - www.greatdane.fi . Dogus , paskutinių 5 metų duomenimis, veisė 67 veislynai. Kasmet gimsta apie ~330 dogiukų (~155 juodi ir marmuriniai, ~ 126 rudi ir tigriniai, ~ 50 mėlyni) Gyvena atitinkamai apie 1350 dogų ( ~600 juodi ir marmuriniai, ~ 500 rudi ir tigriniai, ~ 250 mėlyni.) Kasmet importuoja apie 20 šuniukų. Eksporto duomenų nėra nes jų vietiniai kilmės dokumentai spausdinami 3 kalbomis ir atskirai eksportui nedaromi. Kiekviename didesniame mieste veikia klubo filialai. Kas antri metai vyksta visuotinis klubo narių susirinkimas, o valdžia ar taryba, kaip ji ten vadinasi, renkasi 2 kartus per metus. Organizuojama klubinė paroda. Be to dar vyksta 3 atskiros spalvinės klubinės parodos kuriose gali teisėjauti ir veisėjai. Ir kulminacija „TOP 20“ paroda, - „KRAFT“ analogas. Dogai į šią parodą kviečiami pagal praėjusių metų parodų rezultatus. Teisėjauja 3 žmonių komisija sudaryta iš hendlerio, teisėjo ir veisėjo. Jeigu patekti į pakviestųjų sąrašą dar įmanoma išleidus daug pinigų parodoms, tai laimi tą parodą tik patys geriausi dogai. Keturis kartus per metus leidžiamas įspūdingas (116 puslapių) veislės žurnalas. Kiekvienas veislynas moko savininkus prižiūrėti, auklėti, išstatyti dogiukus, organizuoja savus renginukus, varžybas ar susibėgimus. Taip pat rūpinasi dogais savininkui išvykus ar susirgus. Pagal Suomijos įstatymus šuns savininkui žuvus, šuo gražinamas veisėjui. Netgi jei jis iš kito pasaulio krašto.
Statistikos ir informacijos viešumu , manau, Suomija ir Švedija pirmauja pasaulyje. Suomijos Veislynų klubas „Suomen Kennelliitto ry“ http://www.kennelliitto.fi (mūsų LKD analogas) yra įdiegęs unikalią statistikos duomenų bazę http://jalostus.kennelliitto.fi kur galima rasti duomenis apie bet kurį šunį, veislyną, parodos rezultatus, tyrimų ir testų rezultatus ir dar daug daugiau svarbios informacijos. Galite įsivaizduoti koks tai milžiniškas darbas, kai kasmet Suomijoje gimsta apie 55000 įvairių veislių šuniukų, vyksta šimtai parodų, atliekami displazijos, kelio sąnario, psichikos, paklusnumo, širdies, akių, DNR ir kitokie tyrimai bei testai. O dar importuojamų šuniukų protėviai! Visa tai vieša ir prieinama bet kam!
Pasiklausius ir pasižiūrėjus, kaip dirba suomiai veisėjai suima pavydas ir kartėlis dėl mūsų „veislinio darbo“ . Suomijoje veislyną gali registruoti žmogus ne jaunesnis nei 18m. – tam jis turi išlaikyti egzaminus! Kiekvienam kergimui yra skaičiuojamas giminystės laipsnis ir norint kergti pusbrolius ar pusseseres reikia labai argumentuotai pagrysti priežastį, bei informuoti būsimus pirkėjus apie galimas sveikatos problemas! Nuo kitų metų oficialiai uždraudžiami kergimai marmuras-marmuras. Už kergimą Suomijoje mokama kiek skirtingai negu pas mus. Ten mokama ~20% nuo rinkos kainos (apie 200-300 € ) už kiekvieną gimusį šuniuką iki penkto imtinai, už kitus nemokama nieko. Tad už kergimą gali tekti pakloti iki 1500€. Jau ne pirmus metus galima kergti su keliais patinais iš karto. Tokiu atveju, šuniukams sukakus 6 savaitėms atliekant čipavimą, privalu atlikti DNR testą. Vėliau pagal testo rezultatus išduodami skirtingi kilmės dokumentai. Pagirtina praktika turint omenyje, kad Dogai kergiami tik 2-3 kartus per jų gyvenimą ,o yra daugiau įdomių patinų.
Teko pavartyti brošiūrėlę „Atmintinė įsigijusiam Vokiečių dogą“ platinama jų klubo, buvau nustebintas informacijos gausa. Joje buvo viskas nuo istorijos, anatomijos, šėrimo, iki išstatymo ringe (hendleriavimo). Viskas labai glaustai bei paprastai. Pagalvojau kad vargu ar surinkčiau analogišką informaciją lietuvių leidiniuose, ką jau bekalbėti apie naujų dogiukų savininkus ir jų švietimą.
Jeigu sumanytumėte važiuoti į parodas Suomijoje tai reiktu atminti kelis dalykus. Pirma pasirinkti tas parodas kur teisėjauja jūsų tipo dogus pripažįstantis teisėjas, tai nesunku padaryti internete. Antra neregistruokite į čempionų klasę, nes Suomijoje šios klasės šunys varžosi tik dėl BOB (kaip ir veteranai). Jums reikės surinkti net 3 SERT (CAC) norint pasitvirtinti Suomijos čempioną, kas padaryti gan sunku nes jis per visas klases tik vienas, o konkurencija eilinėje parodoje didesnė nei dažnoje mūsų tarptautinėje parodoje. Suomijos tarptautinės parodos būna dvigubai didesnės už lietuviškas. Laimei ar nelaimei, jų per vieną savaitgali gali būti net trys. Tada atvažiuoja gan daug konkurentų iš Rusijos, o ir su bilietais į keltą bei viešbučiais netoli parodos būna striuka. Keliai ir net žvyrkeliai labai geros kokybės tik privalu laikytis nurodyto greičio ir kitų ženklų, nes Suomijai priklauso pasaulio baudų rekordai. Pasiėmus palapinę galima 1 parą apsigyventi prie bet kurio ežero kurių ten daugybė. Tik negalima kurti ugnies nepritaikytoje tam vietoje, tad reiktu pasiimti viryklę. Kitas reikalas, kad labai sunku surasti lygią neakmenuotą vietelę, reiktų pradėt ieškot kol šviesu. Žvejybai meškere nereikia jokių leidimų. O ir leidimai juokingi , pvz. licencija metus žvejoti penkiais tinklais kainuoja 10€. Ne visi suomiai kalba angliškai, ypač vyresnio amžiaus...

Tai tokį įspūdį susidarėme per tą 10 dienų šioje nuostabioje šalyje. Ši patirtis pakeitė mūsų požiūrį į Suomijos dogus, kaip per daug išlengvinto „neteisingo“ tipo. Suomija didelė ir joje gyvena daug įvairaus tipo, grožio bei kokybės dogų.