Stresas. Gyvūno reakcija į stresą

Tačiau ši tema "stresas" kartais gali atskleisti daugelio problemų priežastis, atsakyti į daugelį, lyg ir be priežasties, iškilusių gyvūno elgesio ar sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, kodėl šuo be priežasties plinka, kodėl jis neėda arba niekada nepasisotina, yra perdėtai ėdrus, kodėl perdėtai pas šunį išreikštas seksualumas, kodėl jis likęs vienas namuose viska graužia ką randa.
KAS GI TAS STRESAS? KAIP JĮ SUVOKTI?
Stresas tam tikra organizmo būsena, kurios metu pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas. Tokios būsenos metu organizmas patiria lyg ir šoką. Daugelis organų dirba visu pajėgumu, išskiriama į kraują daug ir įvairių hormoninių medžiagų (pvz.: adrenalinas, aldosteronas, kortizolis, lyties hormonai, pagaliau prakaitas). Ypač pavojingas ilgai užsitęsęs stresas, nes organai ir organizmas dirbdami maksimaliai išsenka, o į kraują išskirtas per daug didelis hormonų kiekis kūne sukelia lyg "apsinuodijimą", kyla naujas "stresas"- kūno vidinis pasipriešinimas aplinkos veiksnių sukeltam stresui.
Jei po stipraus streso gyvūnas gali ilgai, saugiai ir netrukdomai pailsėti, organizmui ir nervų sistemai stresas nesukelia didelės žalos. O jei stresas yra ar tampa lyg ištisa potyrių grandinė ir nebesuteikiama galimybė gyvūnui nusiraminti, pailsėti, atgauti pusiausvyrą atsiranda įvairių (vėliau šiame straipsnyje išvardintų simptomų). Be to, stresas sukelia stiprų kūno išsekimą ir jei po tokios būsenos nėra pakankamos pauzės, visiškos ramybės, šuns organizmui iškyla kitas pavojus - visiškas neatsparumas ligoms. Nes stresas tai taip pat savotiškas šokas imuninei sistemai.
Stresinę būseną mūsų keturkojams numylėtiniams gali sukelti:

• Aplinka: triukšmas, gatvės šurmulys, jokio saugumo ar ramios vietos nebuvimas manuose, šeimininko ar aplinkinių žmonių grubus elgesys su gyvūnu, šeimos, kurioje gyvena keturkojis, nuolatiniai kivirčai. Ypač stipriai patiria stresą šunys, kurie negali pasitikėti, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, šeimininku ar šeimos nariu, šalia kurio jis privalo gyventi.

• Organizmo infekcijos, uždegimai, sužeidimai, nudegimai, alergijos sukeltos aplinkos įtakų (maisto, chemijos, medikamentų, augalų), nuolatinis skausmas.
• Ištisas pyktis, nuolatinė kova už būvį, per maža patalpa ir joje per daug laikomų šunų.

Ne visi šunys vienas su kitu gali draugiškai sugyventi. Skirtingi charakteriai ar temperamentai gali trukdyti darniems gyvūnų santykiams. Ištisa kova už būvį ar šunų peštynės gali apsunkinti ne tik šeimininko, bet ir pačio šuns gyvenimą. Nuolatinė tokia stresinė būsena sukelia irzlumą, nerimą ar kitas šuns reakcijas.
Šou parodų maratonas ar labai griežta bei alinanti dresūra yra didelis išbandymas šuns psichikai bei jo emocinei būsenai.

• Šuns perkrovimas veikla. Per mažai poilsio.

• Vienatvė.

• Baimė.

• Ištisas buvimas uždaroje patalpoje ar per mažoje uždaroje teritorijoje.

Stresas veikia :
1. FIZIOLOGIŠKAI
(pvz.: padažnėja širdies plakimas, kvėpavimas, prakaitavimas (pas šunis lekavimas), suaktyvėja labai stipriai hormoninė sistema.
2. VEIKIA Į ŠUNS ELGSENĄ
(pvz.: padidėjęs dirglumas, nerimas, agresyvumas)
3. VEIKIA Į ŠUNS EMOCIJAS
(pvz.: į savo padėties vertinimą gaujoje, aplinkoje. Streso padariniai šuns emocijose pasireiškia dviem kraštutinumais: perdėtas noras lyderiauti (žiūrėkite kas "aš" esu) ir antru atveju - perdėtas nuolankumas kitiems šunims ("aš" nieko nevertas, galite elgtis su manimi kaip norite).
Stresą galime taip pat suvokti ir kaip būseną sukeltą emocijų ar pojūčių. O kadangi emocijos ir pojūčiai yra ne tik negatyvūs, tai ir streso įtaka ne visada yra ir turi būti neigiama. Priklausomai nuo streso stiprumo laipsnio, trukmės ir kilmės jį galima išskirti į Eustresą ir Distresą.

STRESO SUKELTI PAKITIMAI - SIMPTOMAI

Kai kurie simptomai, o dažniausiai keletas iš toliau paminėtinų, rodo kad Jūsų šuo stresuoja, jo psichika ar elgesys pažeistas streso ir tai trukdo Jūsų augintiniui normaliai jaustis. Stebėkite savo šunį ir gal būt rasite atsakymą kodėl jis taip elgiasi ir kaip šį elgesį galima pakeisti. Tik vienas ir retkarčiais pasitaikantis iš toliau paminėtų simptomų dar nereiškia, kad Jūsų šuns psichiką ar elgesį įtakoja stresas. Dažniausiai ???stresuoto??? šuns elgesyje šie simptomai pasitaiko keli iš karto. Ir tik tada jei vienas simptomas pasireiškia itin stipriai bei lydimas kitų simptomų galima teigti, kad šunį neigiamai veikia stresas.

Svarbu:
Galima pastebėti streso simptomą, pavyzdžiui kaip padažnėjęs lekavimas arba lekavimas be perstojo, kurį gali sukelti karštis saulėtą dieną ar intensyvus šuns judėjimas, žaidimas. Tačiau kaip tik lekavimas ar pagreitėjęs lekavimas be priežasties yra pirmas simptomas ???stresuotui??? šuniui atpažinti. Lekavimą be priežasties (priežastis gali būti tik : karštis, saulėta diena ar intensyvus judėjimas) dažniausiai lydi sekantys simptomai, ar keleta iš jų.

ŠUNŲ STRESĄ IŠŠAUKIANTYS FAKTORIAI

??? Infekcinės ligos, traumos, alergijos, komplikuotas nėštumas, šuniukų praradimas po gimdymo. O pas labai jautrios psichikos kales, net ir normalus nėštumas, gimdymas ir šuniukų auginimas gali sukelti stresinę organizmo reakciją.
??? Ligos kurios iš esmės pakeičia šuns gyvenimą: kurtumas, apakimas, galūnių amputacija.
??? Lėtinės ligos ar ligos susijusios su nuolatiniu skausmu: riaumotas, HD, komplikuotos traumos, kaulų lūžiai...
??? Patinams hiperseksualumas, kai pasiruošęs kergti 24 valandas per parą ir ištisus metus. Vienintelę pagalba tokiam šuniui ??� kastracija. Arba visa gyvenimą šuo turės gyventi strese.
??? Patinams : šalia rujojanti kalė ar kelios veislyne esančios rujojančios kalės. Patariama rujų metu patiną perkelti į kita teritoriją ar patalpas. Neužtenka tik uždaryti į kitą kambarį kuriame nėra rujojančios kalės arba į kitą voljerą.
??? Miego trukumas, nepatogi , per maža šuniui miegui skirta vieta.
??? Fizinis išsekimas. Pvz.: per dideli fiziniai krūviai, šuo visą savaitę užimtas: 3x šunų mokykla, 2x ilgos distancijos dviračių, 3x rogučių ar padangos tempimas ir dar naktinis darbas su šeimininku sargyboje.
??? Staigus ir reikšmingas pasikeitimas šuns gyvenime ar keli pasikeitimai vienu metu: persikelimas į naują vietą, šeimos narių padaugėjimas, šeimininko pasikeitimas.
??? Gedulas, praradimas: staiga mirus arba dingus šeimininkui ar žaidimų draugui su kuriuo kartu ir gyveno (kitas šuo, kartais katinas).
??? Kasdieniai šeimininko ar kito šeimos nario grasinimai, baudimai, mušimas, gąsdinimas.
??? Dresūros komandų pakeitimas. Pvz.: pasikeitus šeimininkui ar atidavus šunį kita kalba kalbančiam asmeniu, šuniui keičiasi visas komandų davimo garsinis pasaulis.
Šuo nesupranta ko iš jo reikalaujama.
??? Šeimininko ???atmetinas???, atstūmimas. Pvz.: kai įsigyjamas kitas šuo, parodose šeimininkas nepatenkintas šuns rezultatu atstumė šunį, uždaro į mašiną, narvą ar giria ir glosto kita augintinį.
??? Per griežtos auklėjimo priemonės. Pvz.: rimbas, griežtas antkaklis, smaugtukas.
??? Agility, Dog-Dancig, parodomosios dresūros grupės: kai šuo perkraunamas, per daug ir per griežtai reikalaujama rezultatų.
??? Šuns ruošimas apsaugai, tarnybai, pasienio ar policijos darbui. Ne kiekvienas šuo tam tinka, bet kiekviena šunį galime išmokyti arba priversti kasti. Tačiau privalome išskirti kandimą ???dėl grobio persekiojimo??? ir kandimą ??? iš baimės???. Šunys kandantys iš baimės gali būti labai sargūs, aršūs, staigios reakcijos net agresyvūs, tačiau toks darbas jiems sukelia itin stiprų stresą. Pas tokiuos šunis di???streso padariniai pasireiškia: inkstu veiklos sutrikimu, širdies, kraujotakos sutrikimais, skrandžio ir žarnyno problemomis.
??? Šunų parodų maratonas. Šunų paroda pačiam šuniui yra įdomi tik kai ji nėra per dažnai. Kai parodos per dažnos jos alina šuns organizmą ir psichiką. Nes parodos metu yra begalės dirgiklių: svetimi žmonės, šunys, kitos lyties atstovai, lojimas, triukšmas, spūstis, neaiški, gyvūnui nesuprantama situacija, visų aplinkinių noras glostyti gyvūną. Jautrios psichikos, nestabiliam arba šuniui cholerikui tai gali būti maksimali stresinė būsena. Sekančią dieną jis gali būti visiškai išsekęs, pasireikšti širdies ritmo sutrikimai (jei gyvūnas turėjo silpną širdį, ar įgimtą širdies ligą gali ištikti net infarktas), pasitaiko tuoj po parodos skrandžio vertimasis pas molosines veisles, netikėtas ūmus viduriavimas, visiškas maisto atsisakymas, drebulys, karščiavimas. Po parodos net ir labai stabilios psichikos šuniui būtina savaite poilsio: daug ir ramus miegas, neilgi pasivaikščiojimai laisvai (be pavadėlio), žaidimas tik pačiam šuniui norint.
??? Per grubūs žaidimai su gentainiais ar žmogumi. Šunų pjautinės ar ištisa kova už būvį.
??? Barniai, muštynės, pyktis, prievarta, pastovi įtampa šeimoje , tarp šeimos narių kur gyvena šuo taip pat gali sukelti šuniui nuolatinę streso būseną.
??? Vaikai. Dar kartą privalome prisiminti, kad šuo ne žaisliukas vaikams. Nuolatinis šuns vertimas žaisti su vaikais, netinkamas vaikų elgimasis su šunimi, ištisas vaikų rėkimas, muštynės, peštynės, keliamas triukšmas šuns psichiką gali labai stipriai jaudinti, nes šuo ne visada suvokia kas vyksta.
??? Ramybės trūkumas manų aplinkoje. Kai manuose ištisai svetimi žmonės ir lankytojai, ištisos šventės, baliai, nuolat tranki muzika, televizoriaus keliamas triukšmas, vaikų pašėliški žaidimai arba visi išvardinti punktai vienu metu, šuo neturi jokios minutėles ramiam atsipalaidavimui ar miegui.
??? Nuolatinis emocinis jaudinimas.
Pastovios vietos nebuvimas. Ištisos kelionės. Per daug netikėtų situacijų ar nuolat kintanti svetima aplinka. Daugkartinis šeimininko pasikeitimas.
??? Normalių kūniškų šuns poreikių nepatenkinimas. Kai šuo ištisai patiria maisto, vandens trūkumą, gyvena karštyje, šaltyje arba triukšme, kai negali laiku ir norėdamas šlapintis ir tuštintis.
??? Oro sąlygos. Vėtra, žaibavimas, perkūnija, viesulas ar uraganas, stiprus lietus ar kitos gamtos katastrofos lauke gyvenančiam ir vienam paliktam šuniui gali taip pat sukelti stresines reakcijas.
??? Staigus palikimas šunų prieglaudoje. Staigus namu, seimininko, savos aplinkos praradimas ir vienatve gali sukelti šuniui stresinę reakciją. Dėmesio trūkumas sukelia šuniui nerimą.
??? Šunų parodos, mugės, tolimos kelionės.
??? Judėjimo, aplinkos pažinimo apribojimas. Pavyzdžiu kaip ištisas arba per ilgas buvimas voljere ar pasivaikščiojimai tik su pavadėliu.
??? Vienatvė, nuobodulys. Kai šuo neturi jokios galimybės bendrauti su žmogumi ar gentainiais.
??? Gyvenant nuolat per didelėje populiacijoje. Kai per mažoje patalpoje, kieme ar voljere gyvena per daug šunų ar gyvūnų. Pavyzdžiui kai kelios kalės, šuniukai, patinai gyvena kartu per mažoje erdvėje. Kai vienas gyvūnas trukdo kitam.
??? Skirtingo temperamento ar amžiaus šunų poravimas partnerystei, gyvenimui kartu.
??? Per griežta dienotvarkė ar jokios dienotvarkės nebuvimas. Pasivaikščiojimai, jų laikas ir trukmė nepastovūs, maitinimas nereguliarus. Arba viskas atliekama tuo pačiu metu, bet pakeitus laiką sutrikdomas šuns vidinis ???laikrodis???, šuo lyg išmušamas iš vėžių.
??? Šuo netinka žmogui, žmogus šuniui. Kartais gali netikti veislė, šuns temperamentas arba šuns ir žmogaus poreikių skirtumas labai didelis.

Tai perskaičius tikriausiai kilo mintis, kad kiekvienas šuo yra pažeistas streso ir kad šunims reikalingos ypatingos sąlygos, o gyvenimas šalia žmogaus nebetinka. Nieko panašaus! Tačiau kaip ir tarp žmonių taip ir tarp šunų pasitaiko, kad vieni yra labai jautrūs, o kiti į viską reaguoja ramiai. Nervų sistemos ir psichikos stabilumas yra paveldimi. Taip pat paveldima jaudinimo ir slopinimo pusiausvyra. Žinant visa tai ir žinant gyvūno reakcijas į aplinkos sukeltą stresą galime jiems padėti. Po stipraus susijaudinimo, sunkios triukšmingos dienos galime pasirūpinti kad šuo gautų galimybę saugiai, ramiai ir pakankamai išsimiegoti, pailsėti. Jei gyvūnas jautrus neapkauti jo ilgais pasivaikščiojimais, sportu ir nekelti per didelių reikalavimų. Ir pagaliau nesiekti to kas ne jo jėgoms. Nors ir sakoma: ???šuo ir kariamas pripranta???, tačiau kam pratinti prie kažko kam kūnas priešinasi. Iš ramaus, pasyvaus šuns nedarykite sportininko, o sportininko neuždarykite visam laikui tarp keturių sienų.
Dar kitas labai svarbus dalykas šuns psichikos ir elgsenos raidoje, bei psichikos pasiruošimui prisitaikyti prie aplinkos ir jos įtakos yra veisėjo atsakomybė ir mažo šuniuko paruošimas ateities išbandymams. Viskas kas patiriama prie mamos kalės ar pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra kaip natūralus aplinkos pažinimas ir kas tuo metu pažinta, patirta bei įprasta ateityje nekels nerimo, streso ar baimės. Jei kuo daugiau laiko ir kantrybės investuos veisėjas (vėliau ir savininkas) supažindindamas šuniuką iki penkių mėnesių su aplinka, miesto triukšmu ar gyvenimu su kitais gyvūnais, tuo atsparesnė bei stabilesnė vystysis šuniuko psichika. Ateityje neiškils elgsenos problemų , baimių, nerimo ar ligų dėl patirto streso. Bet viso ko pradžia, taip pat ir šuns psichikos, yra genetinis paveldimumas.