Kavinėse laukiami tik "kišeniniai" šuniukai
Kauno lauko kavinėse ir restoranuose laukiami tik vadinamuosius kišeninius šunelius auginantys svečiai. Didieji šunys - nesvarbu, kokių gerų manierų jie bebūtų -lieka atstumti. Kavinių šeimininkai ir vadybininkai tikina taip ginantys papietauti užsukusių, o neretai ir šunims alergiškų klientų interesus. Tačiau tokie įtikinėjimai šunų šeimininkų neguodžia. "Jaučiuosi diskriminuojama, nes beveik visur, kur žengsi, pristatyta ženklų, draudžiančių kartu su šunimi eit i į kavinės vidų. Nėra ko stebėtis, juk mes lietuviai - šuns vieta prie būdos! Bet man šunys - šeimos augintiniai ir ne žaislai, kad nešiočiausi juos rankinėje", - piktinosi škotų terjerų veislyno "Tikras bildukas" savininkė Jūratė Butkienė. Ji tikino negalinti suprasti, kodėl net tada, kai mieste vyksta šunų parodos, lydima savo augintinio, negali atsisėsti prie lauke stovinčio kavinės stalelio išgerti puodelio kavos. Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys ir Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausia veterinarijos gydytoja-inspektorė Marija Bižokienė šiuo klausimu buvo kategoriški.
|
Specialistų teigimu, pagal Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles, gyvūnus vedžiotis parduotuvėse, darželių ir lopšelių teritorijose, viešojo maitinimo įstaigose bei kitose žmonių masinio susibūrimo vietose griežtai draudžiama. Kaip rodo kasdienė praktika, iš kavinių dažniau vejami dideliais šunimis vedini lankytojai. "Mažus šunis aplinkui valgantys toleruoja, o didelių - ne. Suprasčiau, jei šuo "apsidirbtų" ir čia pat, prie kitų valgančių žmonių akių, tektų valyti jo paliktus ekskrementus. Bet mano šunys tvarkingi", - teigė šunų mylėtoja J.Butkienė. Kavinių ir restoranų savininkų pozicijos dėl čia su šunimis užsukančių svečių buvo gana prieštaringos. "Mums nemalonu dėl kitų toje pačioje patalpoje esančių mūsų klientų. Bet jei žmogus užsuka su šunimi, vien dėl to jo neišvarysi", - stengėsi būti supratinga senamiestyje įsikūrusios kavinės "Arbatos klubas" vadybininkė Inesa Vilčiauskienė. Jos nuomone, aplinkinių reakcija į kavinėje netikėtai išdygusį šunį neretai priklauso nuo jo savininko elgesio."Atsimenu kaip kartą pas mus atsineštas mažytis šunelis sukėlė didžiulį triukšmą, o kitą kartą užsukusių užsieniečių airių seterį pastebėjome tik žmonėms išeinant. Šeimininkai šunį sugebėjo įkalbinti palįsti po stalu ir nie?�kam netrukdyti", - šypsojosi I.Vilčiauskienė. Prisistatyti nenorėjusi Laisvės alėjoje įsikūrusio restorano "Pizza Jazz" vadybininkė neslėpė savo nusistatymo: dideliems šunims maitinimo įstaigoje ne vieta. "Tai toleruotina nebent tada, kai žmogus sėdi lauko terasoje, o už terasos tvorelės sėdi pririštas šuo", -atviravo moteris. Tiesa, lankytojus, nešinus paskutiniu mados klyksmu vadinamais nedidukais jorkšyro terjerais, kaunietė prisipažino į kavinės vidų įsileidžianti. "Jei reikia, ir vandens atnešam. Tik jei terjeras laksto aplinkui palaidas, paprašome, kad šeimininkas jį pririštų", -pasakojo vadybininkė. Panašios nuomonės buvo ir "Miesto sodo" vadybininkė Daiva Buinickaitė, prisipažinusi, kad restorane priimami tik žmonės su laba i mažyčiais šuneliais. Dalis šunų savininkų svajoja, kad ilgainiui Lietuvos kavinėse įsigalės tokios tradicijos, kaip kai kuriose kitose Europos šalyse. "Keliaudama į Italiją su gyvūnais užsukau į vieną degalinę Austrijoje. Jos viduje buvo ne tik specialus stovelis gyvūnams pririšti, bet ir pilnas dubenėlis ėdalo", - žavėjosi kaunietė, rusų melsvųjų kačių veislyno "Žydrasis Sirijus" savininkė ir šelti veislės šunų veisėja Rasa Viliušienė.Moteris prisipažino, kad su savo dukra Irma, lydimos numylėtinės augintinės, trejų metų šelti veislės kalytės Akvarelės, užsukti į mieste esančias kavines nedrįstančios. | ||