Surado šunų parodoje
D. Rinkevičienė save vadina netik motina ir žmona , bet ir neprofesionalia kinologė. Poretis neseniai pradėjo domėtis mažaūgiais šuniukais. Ypač ji žavėjosi spanieliais, bet šunų parodoje vyras atkreipė dėmesį į baltus prancūzų buldogus. Šeima iš pradžių norėjo pervadinti Zylę į Miuzeta arba Mimi, bet prilipo Paršelio pravardė. Tiesa namuose kalytė elgiasi visai kiauliškai- nepadarė nei balutės nei krūvelės. Kaip ir Neronas atlikti gamtinius reikalus ji išbėga į namų kieme esančią pievelę. Zylė- mūsų namų džiaugsmas, bet ateitį siejame su dogais,- sakė D.Rinkevičienė , jau seniai kaupianti straipsnius bei knygas apie šios veislės šunis.
Dogą parsivežė pirmieji
Ankščiau menininkų šeima dar turėjo didžiojo šveicarų zenenhundo veislės keturkojį. Tačiau septynių mėnesių šuo ėmė stipriai šlubuoti . Augintinį kamavo kojos sąnarių liga, todėl šeimininkai jį atidavė veisėjams. Šuo parodoms buvo nebetinkamas. Po kelių mėnesių Rinkevičiai iš vieno Lenkijos veislyno įsigijo Lietuvoje labai reto atspalvio vokiečių dogą. Vokiečių dogai būna įvairių spalvų tigrinių, marmurinių, juodų, smėlinių, pilkų. Mūsiškio galva ir kaklo dalis juodos spalvos, o kūnas baltas . Atrodo kad šis turi nuo galvos besiskleidžiančią skraistę. Šitokį vokiečių dogą į Lietuvą mes parsivežėme pirmi",-džiaugėsi G.Rinkevičius.
Augintiniui ieško draugės
D. Rinkevičius ketina imtis tokių šunų veisimo. Neronui- aštuoneri mėnesiai, o dogai kergiami sulaukę pusantrų metų. Neronui po metų Rinkevičių namuose galėtų atsirasti tos pačios veislės draugė. Kada pirksime Neronui žmoną?",- klausinėja menininkų vaikai, nekantriai laukiantys augintinių šeimos pagausėjimo. Tačiau Donata įsitikinus, kad prieš tai šuo turėtų dalyvauti šunų parodose, pelnyti laurus ir gauti Lietuvos kinologų draugijos leidimą jį veisti.